iš stovyklos užrašų

Vaikas ir žirgas: elgesio su žirgu taisyklės prieš stovyklą

Patarimai tėvams

Vaikų stovyklos 2027 +370 621 61935

Vaikas su šalmu ant žirgo stovykloje „Raita vasara“

Svarbiausios elgesio su žirgu taisyklės vaikams yra trys: prie žirgo einama ramiai ir ne iš užpakalio, jojama tik su šalmu, o skanėstas duodamas ant ištiesto delno. Prieš stovyklą su žirgais žirgyno taisykles verta perskaityti kartu su vaiku, kad pirmą dieną vaikas jas jau būtų girdėjęs.

Kodėl taisykles verta aptarti dar namuose

Žirgas – didelis ir stiprus, bet baikštus gyvūnas. Išsigandęs jis gali staigiai šokti į šoną, trauktis atgal ar netyčia užminti ant kojos. Todėl beveik visose žirgyno taisyklėse kartojasi ta pati mintis: žirgas turi žinoti, kur yra žmogus, o žmogus turi spėti pasitraukti.

Jaunimo asociacijos „Patirk“ stovykla „Raita vasara“ vyksta „Gynios slėnyje“ – žirgyne Vigių kaime, Kauno rajone. Žirgyno taisyklės yra stovyklos sutarties priedas, jas rasite tarp stovyklos dokumentų. Pirmą stovyklos dieną grupės vadovas vaikus instruktuoja saugos ir sveikatos klausimais, supažindina su teritorija ir taisyklėmis. Vaikui, kuris apie jas jau kalbėjo namuose, instruktažas bus pakartojimas, o ne naujiena. Stovykloje galioja trenerės ir vadovų nurodymai – šis tekstas jų nepakeičia.

Šalia žirgo: kaip prieiti, paglostyti ir pašerti

Šios taisyklės galioja visada – ir tada, kai vaikas dar nejoja, o tik valo, šeria ar veda žirgą.

Prie žirgo neinama iš užpakalio
Tiesiai už savęs žirgas nemato. Jei vis dėlto tenka praeiti už žirgo, jis kalbinamas arba paliečiamas delnu – taip žirgas žino, kur yra žmogus.
Judama ramiai
Staigūs judesiai žirgą gąsdina. Elgiamasi ramiai ir pasitikint savimi.
Skanėstas duodamas ant delno
Maistas dedamas ant ištiesto delno, o ne laikomas pirštais – kitaip žirgas gali netyčia įkąsti.
Virvė nevyniojama ant rankos
Virvės, kantaro ar žąslų žiedo negalima apsivyti apie plaštaką ar pirštus. Jei žirgas staigiai trauksis, ranka gali įstrigti.
Uodega valoma stovint šone
Vaikas atsistoja prie žirgo šono ir prisitraukia uodegą prie savęs.
Prie kanopų tupima, o ne klūpima
Tvarkant kanopas ant žemės nesėdima ir neklūpima – atsitūpus lengva greitai pasitraukti.
Balnojamas žirgas būna pririštas
Rišama mazgu, kuris atsileidžia, kai virvė įsitempia. Ant pririšto žirgo nesėdama, o pririštas žirgas nepaliekamas be priežiūros.
Pro duris žirgas vedamas atsargiai
Prieš vedant įsitikinama, kad durys pakankamai plačios – užsigavęs žirgas gali išsigąsti ir mestis į šoną.

Apranga ir avalynė: ką įdėti į kuprinę

Aprangai žirgyno taisyklėse skirtas atskiras punktas, ir jis labai praktiškas. Drabužiai neturi šiugždėti, plaikstytis ar būti palaidi: šiugždesys žirgą gąsdina, o palaidas kraštas gali už ko nors užkliūti.

Svarbiausia – avalynė. Žirgas gali netyčia užminti ant kojos, todėl prie žirgo neinama basomis ar su lengvomis basutėmis.

Avalynė darbui prie žirgų – ne basutės.
Patogūs, nešiugždantys drabužiai, kurių negaila išsitepti.
Visa kita – pagal bendrą stovyklos daiktų sąrašą: miegmaišis, kilimėlis, lietpaltis, kepurė nuo saulės, priemonė nuo uodų.

Jojant: šalmas, atstumas ir pagarba kitiems raiteliams

Jojama visada su šalmu, o jei reikia – ir su apsaugine liemene.

Prieš lipant ant žirgo patikrinamas inventorius: ar kamanos nesuplyšusios ir nesusisukusios, ar balnas gerai priveržtas, ar pobalnis nesusiraukšlėjęs. Stovykloje to mokomasi kartu su trenere – pažintis su jojimo inventoriumi yra programos dalis.

Kai aikštėje joja keli raiteliai, galioja paprastos eismo taisyklės:

Žiūrovai į aikštės vidų neina – treniruotę jie stebi iš šalies. Baigus joti susitvarkoma – surenkamas mėšlas. Inventorius imamas tik vadovui leidus ir yra tausojamas.

Užlipama ir nulipama aikštės viduryje
, o ne ant tako, kuriuo joja kiti.
Jojantys žingine laikosi vidinio tako
Išorinis takas paliekamas judantiems greičiau.
Laikomasi atstumo
Tarp dviejų raitelių turi tilpti dar vienas žirgas. Patikrinti paprasta: jei pro savo žirgo ausis matyti priekyje einančio žirgo užpakalinės kanopos, atstumas tinkamas.
Apie savo ketinimus perspėjama
Prieš greitinant žingsnį ar keičiant kryptį pasakoma kitiems raiteliams.
Labiau patyręs praleidžia mažiau patyrusį
Nešūkaujama
Garsios komandos ir pliaukšėjimas erzina kitus žirgus ir raitelius.
Jei kas nors nukrito – sustojama
Šalia jojantys raiteliai sustabdo žirgus ir įsitikina, kad viskas gerai.
Raudonas kaspinas uodegoje – perspėjimas
Jis įrišamas žirgui, kuris linkęs spardytis.
Aikštės durys laikomos uždarytos
, kad išsigandęs žirgas neišbėgtų laukan.

Žygyje su žirgais grupė laikosi kartu

Stovyklos „Raita vasara“ programoje yra ir žygių su žirgais. Jiems taisyklėse skirta atskira dalis, o svarbiausias jos sakinys trumpas: niekada nejojama po vieną. Visa grupė joja tokiu tempu, kokiu joja mažiausiai patyręs raitelis – niekas nelenkia ir neskuba.

Taisyklėse numatyta ir tai, kaip jojama šalia kelio: grupė juda eismo kryptimi, kelią kerta visi kartu, raiteliai dėvi atšvaitus ir vengia piko valandų. Bendro naudojimo takuose po žirgų susitvarkoma.

Ko vaikas išmoksta rūpindamasis žirgu

Taisyklės nėra vien draudimų sąrašas. Jos moko to paties, ko ir pati stovykla: atsakomybės, kantrybės ir empatijos. Vaikas mato, kad nuo jo ramumo priklauso, kaip jausis gyvūnas šalia.

Stovykloje vaikai joja, prižiūri žirgus, susipažįsta su jojimo inventoriumi, eina į žygius su žirgais ir maudosi kartu su jais. Su žirgais dirba Neringa Laurinavičienė – veterinarijos gydytoja ir jojimo trenerė, dirbanti ir su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais. Stovyklai vadovauja Viktorija Jurkuvėnė, ikimokyklinio ugdymo specialistė, aštuonerius metus kurianti vaikų stovyklų programas. Vienoje grupėje su vadovu ir jo padėjėju būna 12–15 vaikų.

Kaip taisykles aptarti su vaiku

Skaitykite po kelias taisykles ir prie kiekvienos klauskite „kodėl?“. Kai vaikas atsakymą sugalvoja pats, taisyklę dažnai prisimena ilgiau.
Pabandykite namuose: kaip ištiesti delną su obuolio skiltele, kaip prieiti prie „žirgo“ iš šono ir jį pakalbinti.
Kartu sudėkite žirgynui skirtą avalynę ir drabužius. Paaiškinkite, kodėl basutės lieka palapinėje.
Sutarkite paprastą dalyką: jei kas nors neaišku ar baugu, vaikas pirmiausia kreipiasi į savo vadovą.
Jei vaikas žirgų prisibijo arba, priešingai, jau yra jojęs, parašykite tai tėvų leidime – jame yra vieta pastaboms apie vaiką.

Dažniausi tėvų klausimai

Ar vaikas turi mokėti joti prieš stovyklą su žirgais?

Programoje yra pažintis su žirgais ir žirgų priežiūros pradžiamokslis. Patirtis nėra reikalinga.

Ar saugu vaikui joti?

Jojant tenka būti šalia gyvo gyvūno, todėl visiškai išvengti rizikos neįmanoma. Žirgyno taisyklėse taip ir parašyta: nuo kritimo neapsaugotas niekas.

Todėl stovykloje laikomasi taisyklių: jojama su šalmu, prieš lipant ant žirgo tikrinamas inventorius, laikomasi atstumo, o užsiėmimus prižiūri instruktoriai.

Kokią avalynę dėti į stovyklą su žirgais?

Tik ne basutes. Prie žirgo neinama basomis ar su lengvomis basutėmis, nes žirgas gali užminti ant kojos. Taisyklėse rašoma, kad geriausiai tinka jojimo batai.

Ką daryti, jei vaikas bijo žirgų?

Pasakykite tai iš anksto. Tėvų leidime yra vieta pastaboms apie vaiką, o atvežę vaiką į stovyklą susipažinsite su jo grupės vadovu ir galėsite pasikalbėti akis į akį.

Dažnai padeda tai, kad dar namuose kartu su vaiku aptariate taisykles: kai vaikas žino, kaip prieiti prie žirgo ir ko nedaryti, nežinomybės lieka mažiau.

Kur vyksta stovykla su žirgais?

„Raita vasara“ vyksta „Gynios slėnyje“ – žirgyne Vigių kaime, Kauno rajone. Vaikai gyvena palapinėse – savo arba išsinuomotose, o programą sudaro ne tik jojimas: yra žygių, šaudymo iš lanko, orientavimosi ir vakarų prie laužo.

Ar su žirgais galima susipažinti ne stovyklos metu?

Taip. „Gynios slėnyje“ galima apsistoti tipyje, o už papildomą mokestį užsisakyti jojimo pamokų ar pasivaikščiojimų su žirgais. Šeimai tai būdas pamatyti vietą dar prieš stovyklą.

Apie stovyklą „Raita vasara“ Visos stovyklos